Hopp til innhold

Girječálli Matti Aikio girjjit jorgaluvvon eaŋgalasgillii

Dološ girječálli Matti Aikio románaid sáhttet dál lohkagoahtit olles máilmmis, danne go amerihkkálaš profeassor John Weinstock lea daid jorgalan eaŋgalasgillii.

Austin universitehtta profeassor John Weinstock

Austin universitehtta profeassor John Weinstock lea jorgalan dološ girječálli Matti Aikio románaid eaŋgalasgillii. Dál vuordá profeassor ahte máilmmi olbmot fuomášit dáid románaid.

Foto: Anne Olli

Gieskat besse olbmot gullat Matti Aikios girjjálašvuođaguovddážis Kárášjogas. Aikio lei kárášjohkalaš gean gastanamma lei Mathis Isacksen, son lei Luhkkár Máhte Máhtte. Aikio vulggii nuorran Kristiániai gos áiggui lohkat alit ohppui, muhto nu ii geavvan, son šattai girječállin.

Aikio elii 1872 rájes 1929 rádjai. Son ásai eanaš áigge máddin, gos son lei beakkánis čálli. Son čálii sihke románaid, ártihkkaliid ja earáge čállosiid, ja barggaid maid journalisttan máddin.

Amerihkkálaš profeassor jorgaliid Aikio girjjiid eaŋgalasgillii

Profeassor John Weinstock, gii lea Texasa Austin universitehtta profeassor, son logai Matti Aikio birra girjjis maid Harald Gaski lea čállán, nu fuomášii son jorgalit Aikio girjjiid eaŋgalasgillii. Nu lea son buot Aikio románaid jorgalan. Dál dušše vuorddaša ahte máilmmi olbmot fuomášit Matti Aikio románaid maid son lea jorgalan eaŋgalasgillii.

Aikio fuolki lohká suoli dáinna čevllohallat

Matti Aikio semináras girjjálašvuođaguovddážis Kárášjogas

Astrid Johnskareng vuosttas ráiddus gasku. Su olgesbealde maid Aikio fuolki Evelyn Berglund ja nuppebealde ges fuolki Marit Olsen

Foto: Anne Olli

Kárášjohkalaš Astrid Johnskareng lei maid Matti Aikio semináras maid ČálliidLágádus gieskat lágidii. Son muitala hálidan gullat iežas fuolkkis, danne son bođii seminárii. Ja dál go gulla ahte su fuolkki románat leat jorgaluvvon máilmmigillii, eaŋgalasgillii, na de gal lohká iežas suoli dáinna čevllohallat.

Korte nyheter

  • I dag feires kvenenes språkdag

    I dag feires kvenenes språkdag, kväänin kielipäivä, i hele landet.

    Dagen markeres til minne om offisiell anerkjennelse av det kvenske språket den 26. april i 2005.

    Loga sámegillii

    Kvenflagget
    Foto: Arne Ivar Johnsen / NRK
  • Odne ávvuduvvo kveanaid giellabeaivi

    Odne ávvuduvvo kveainaid giellabeaivi, kväänin kielipäivä, miehtá riikka.

    Beaivi dollo muitun dasa go kveanagiella almmolaččat dohkkehuvvui giellan cuoŋománu 26. beivve jagis 2005.

    Les på norsk

    Det kvenske flagget, kvenflagget
    Foto: Anders Fehn / NRK
  • Unnit ohccit oahpaheaddjeohppui - eanebut háliidit buohccedivššárin

    9077 ohcci leat bidjan Romssa universitehta oahpuid bajimussii čavčča ohcamušain.

    Dan čájehit Oktasašsisaváldin-logut.

    Áibmojohtalus, psykologiija, paramedisiidna, riektedieđa ja medisiidna leat ain dat bivnnuheamos oahput.

    Ohccit buohccedivššárohppui leat lassánan 13,1 proseanttain.

    Ohcciidlohku oahpaheaddjeohppui njiedjá. Romssa universitehtas lea njiedjan 14 proseanttain diimmá ektui.