Hopp til innhold

Su govaide sáhttá maid mediteret

Aino Hivand govaide sáhttá seammás návddašit musihká. Dál lea njulgestaga vejolaš fitnat biepmamin sielu Davvi Álbmogiid guovddážis Gáivuonas

Dáiddár Aino Hivand

Aino Hivand lea govvadáiddár ja dál lea sus erenoamaš govvačájáhus Davvi Álbmogiid guovddážis Gáivuonas. Su ábstraktagovaide gullo maid musihkka

Foto: Privahta

(Áššiid gulat vuolemusas sáme- ja dárogillii/ Innslag neders på siden på samisk og norsk)

Davvi Álbmogiid Guovddážis Gáivuonas, doppe lea dál erenoamáš govvačájáhus. Dán čájáhusa návddašit musihkkii, go dás oainnát njuhtton govaid ja gulat maid seammás musihka.

Ovttasbargu dáddáira ja musihkkára gaska

Dán čájáhusas leat 19 málejuvvon gova, ja govat leat málejuvvon musihkkára Carlos Alfredo Jeldes- Ramirez musihkkii. Dáiddár Aino Hivand muitala iežas dovdán musihkkára 25 jagi, ja soai leaba ovdalge bargan ovttas dákkáraš prošeavttain. Carlos ráhkadii 33 musihkkabihtá ja son ges málii 30 gova.

Govahallá iežas siste ivnniid ja sárggastagaid

Iežas muitala dáiddár gullat musihka ja de ohcá energijjaid mat čilgejit makkár ivnniid geavaha, ii loga riekta sáhttit čilget, muhto nie son bargá, gulla musihka ja musihka hápmi de muitala sutnje makkár ivnniid galgá geavahit.

Hivand lea Reaisavuotnalaš

Aino Hivand lea riegádan Reaisavuonas Mátta-Várjjagis, son lea orron iešguđetge guovlluin, ja diibma fárriiga isidaš Gáivutnii. Dál lea son vuot ovttas musihkkáriin gárven govva ja musihkkačájáhusa. 25 jagi dás ovdal ráhkadeigga soai earalagan čájahusa.

Dán heave leat ábstrakta govat čájáhusas

Dálá govvačájáhusa namma lea «Mátki-Reise», ja oassi das lea EPEW-namas, ja dán oasi lohká leat erenoamážin, danne go dasa lea seaguhasttán juoga sámivuođas. Son lea bidjan gávci sámi jahke-áigodaga govaide, ja govaide lea son čohkken dovdduid dahjege energiijjaid ja málen gávci gova musihkkii maid Carlos Alfredo Jeldes-Ramirez ráhkadan.

Čájáhus bistá ođđajagimánu 26. beaivái Davvi Álbmogiid Guovddážis Gáivuonas.

Davvi Álbmogiid guovddáš Gáivuonas

Davvi Álbmogiid guovddáš Gáivuonas. Dáppe dat lea Áino Hivand govvačájáhus

Foto: Anne Olli

Korte nyheter

  • Ođđa sámediggeválggaid ferte lágidit maŋimustá geassit

    Sámedikki ságadoalli Pirita Näkkäläjärvi ii sáhte vel dadjat, maid ođđa válggaid lágideapmi johtilis áigetávvaliin mearkkaša, dieđiha Yle Sápmi.

    Alimus hálddahusriekti (AHR) dagai historjjálaš mearrádusa, go mearridii vuosttaš geardde, ahte Suoma sámediggeválggaid galgá lágidit ođđasit.

    Ođđa válggaid galggašii sámediggelága mielde lágidit guovtte olles mánu geažes das, go válggaid gomiheames lea mearriduvvon.

    AHR presideanta Kari Kuusiniemi dulkojumi mielde ođđa válggaid galgá lágidit geassemánu loahpa rádjai.

    Pirita Näkkäläjärvi
    Foto: Ođđasat / Yle Sápmi
  • Eai beasa gieldda gohčodit Pajalan kunta

    Ruoŧa ráđđehus hilgu Pajala gieldda ohcamuša geavahit meänkieli nama «Pajalan kunta» gieldda bálddalas namman, čállá Fria Tider áviisa.

    Ráđđehus mieđiha, ahte lea vuogas čalmmustahttit veahádagaid ja nannet veahádatgielaid.

    Almmatge deattuha ráđđehus, ahte ii ovttage gielddas Ruoŧas leat eambbogo okta almmolaš namma. Sii livčče spiehkastan dás jus livčče dohkkehan ohcamuša.

    Fertešii lágaid rievdadit jus galggašii sáhttit gielddaide dohkkehit eambbogo ovtta nama.

    Meänkieli
    Foto: Svenske Tornedalingers Riksforbund – Tornionlaaksolaiset
  • Gielddaluohti bohciidahttá digáštallama

    Gáivuona gielddastivra evttoha dohkkehit sierra luođi gielddaluohtin. Dát ii oro buohkaid mielas nu buorre jurdda, go sin oaivila mielde ii leat Gáivuonas iežas juoiganárbevierru.

    – Mun in leat luođi vuostá. Luohti lea juoga mii gulai ja ain gullá boazodoalliide ja sámiide geain dát lea oassi iežaset kultuvrras, čilge gáivuotnalaš Levin Mikkelsen.

    Guovddášbellodaga gielddastivrraáirras Svein Oddvar Leiros dat evttohii, ahte Gáivuonas galggašii leat gielddaluohti. Son ii leat ovttaoaivilis Levin Mikkelsen čilgehusain.

    Guovddášbellodaga gielddastivrraáirras Svein Oddvar Leiros dat evttohii, ahte Gáivuonas galggašii leat gielddaluohti. Son ii leat ovttaoaivilis Levin Mikkelsen čilgehusain.

    – Min gielddas lei dáruiduhttin dievaslaš. Dákkár oaivilat gullet dan áigái. Su suokkardallan čájeha, ahte Gáivuonas juigojuvvui. Nu ahte ii leat duohta ahte Gáivuonas ii leat juigojuvvon, lohká Leiros.

    Herman Rundberg ja su joavku Manne dat leat ráhkadan dán luođi.

    – Luođi mihttomearri ii lean suhttadit olbmuid, muhto digáštallan lea bures boahtin, árvala Rundberg.

    Gáivuona gielddastivra ávžžuha sidjiide ovddidit máhcahemiid gielddaluođi birra. Áigemearri lea dán mánu maŋimuš beaivve.