Hopp til innhold

Gonagasguossi: – Maid heive coggat badjelii?

– Vilges suohkkuid goit ii heive coggat go gonagasa guossái lean mannamin, árvvoštallá eallilan guolásteaddji Nils Einar Mathisen (78).

Nils Einar Mathisen (78) illá jáhkii mii čuožžu breavas go rabai dan.

–Jus galggan čuovvut bovdehusa, de mus eai leat molssaeavttut. Čáhppes dreassa lea áidna mii dohkkehuvvo, muitala Nils Einar Mahtisen.

Mii deaivvadat Nils Einar Mathisenin su ruovttus Unjárggas gos son lea geahččaladdamin biktasiid maid heive coggat badjelii go vuolgá gonagaspára, gonagas Haralda ja dronnega Sonja, guossái.

Muhto jus galgá čuovvut gohččuma mii boahtá ovdan bovdehusas, de sus eai leat galle molssaeavttu. Áidna mii dohkkehuvvo, lea sevdnjesivnnat dreassa.

Artihkal joatkašuvvá maŋŋá gova:

Nils Einar Mathisen viser invitasjonen fra H.M. Kong Harald

Nils Einar Mathisen: – Dákkár bovdehusa in lean gossige vuordán.

Foto: Nils Henrik Måsø / NRK

– Mus gal lea sevdnjes dreassa, muhto in leat sihkkar ahte lea go doarvái čáhppat, árvvoštallá Nils Einar go roggasta dreassa bivttasskáhpes.

Skáhpes heaŋgádit maid čikŋabuvssat, -báiddit ja -šlipsat.

Háliida coggat sámegávtti

– Muhto mus gal bealistan livččii maid nubbi eará alternatiivva. Maid don gáttát jus man dáinna boađášin gonagasfatnasii, árvvoštallá Nils Einar mojunjálmmi ja rohtte olggos sámegávtti.

Lohká iežas loaktit buorebut sámegávttiin go dáža čáhppesdreassain.

– Várra čuojahasttán njuolgga gonagassii ja jearan oaččun go coggat badjelii biktasa man eanemus anán árvvus, lohká Nils Einar.

Go Unjárga lea sámegielda, de su mielas lea lunddolaš nahkihit sámegávtti go vuolgá guossái.

Doaivu gonagasfatnasa boahtit Unjárgii

Muhto dassážii go oažžu vástádusa gonagasas, de Nils Einar ráhkkana čiŋadit nie movt bovdehusas ávžžuhuvvo. Go geargá čiŋadeames, de rohttesta buksaleakkaid bajás.

– Na dánu in sáhte gonagasguossái gal vuolgit. Vilges sohkkát eai heive čáhppes gápmagiidda ja dressii, son árvvoštallá.

Go čáhppes sohkkát leat sajis, de ferte olggos iskat mot dat heive dáža čikŋabiktasiiguin váccašit Unjárgga káija alde.

– Ledjen doivon ahte gonagasfanas boahtá dán káijii, iige Čáhcesullui nu movt bovdehusas oidno. Dalle livččii beassan oaidnit eambbo Unjárggas, ja movt guolásteapmi dáppe duođai lea ovdánan maŋimuš áiggis.

Váldá árvogahpira mielde

Ii ge su mielas Čáhcesullos soaitte leat seamma fiertu go Unjárggas lea.

– De mun áiggun sihkkarastit ja váldit arvegahpira, «sydvesta», fárrui, muitala Nils Einar seammás go nahkihastá arvigahpira badjelii.

Artihkal joatkašuvvá maŋŋá gova:

Nils Einar Mathisen på kaia i Nesseby

– «Sydvesta» gal ferte leat álo fárus go vuolggán meara ala. Dálki sáhttá fáhkkestaga muhttašuvvat, Nils Einar Mathisen muitala.

Foto: Nils Henrik Måsø / NRK

Unjárga lea okta viđa Finnmárkku gielddas maid Norgga gonagaspárra áigu gallestallat suoidnemánus. Eará gielddat leat Fálesnuorri, Muosát, Davvesiida ja Gáŋgaviika.

Dán mátkkis leat oktiibuot 65 olbmo bovdejuvvon guossái gonagasfatnasii.

Jáhkkemeahttun bovdehus

Go Nils Einar gávnnai breava poastakássas, de álggos gáttii ahte dát lea muhtunlágan gálvovuovdalanbábir, mii lea boahtán.

– Muhto go studerešgohten konvoluhta, de fuomášin dan gonagassteampala. Dalle jurddašin ahte dát gal ferte leat eambbo go rekláma.

Go leahkui breava, de illá jáhkii mii das čuožžu.

– Jurdilin seammás ahte manne son mu lea bovden guossái.

Nils Einar lea leamaš mielde ovdánahttimin Unjárgga guolásteami. Dan geažil son jáhkká iežas dál leat bovdejuvvon gonagasa guossái. Sutnje lea dát stuorra gudnin.

Korte nyheter

  • Seminára sámi mánáidgirjjálašvuođa birra: – Dá lea álgu sámi mánáid girjjiide

    Sámedikki girjerájus, Juoigiid searvi ja Norgga mánáidgirjeinstituhtta lágidedje odne rabas seminára sámi mánáid girjjálašvuođa birra Oslos.

    Girječálli Inga Ravna Eira, sámi girječálliid searvvis, lei okta dain gii čuovui seminára.

    – Dát mearkkaša hui olu sámi girjjálašvuhtii ja sámi girječálliide, danin go mii leat guhká váillahan girjjiid mánáide erenomážit ja maiddai nuoraide.

    Su mielas lea buorre go dákkár seminára dollo, ja muitala ahte sis lea ihttin gis bargobádji mas galget digaštallat mo galget bargat sámi mánáid girjjálašvuođain ovddasguvlui.

    Son čilge ahte Sámis eai leat doarvái mánáidgirječállit, ja jus galget eambbo mánáidgirjjit de adnojit eambbo girječállit maiddái mánáid ja nuoraide.

    – Jus mis galgá boahtteáiggis gávdnot sámegiella, de fertet mii álgit mánáiguin ja mánáide. Erenomážit dál galggašii dahkkot hui stuorra bargu oažžut olu sámegiel mánáidgirjji.

    Son dadjá ahte mánát galggašedje álgit beassat gullat girjjiid dalán go riegádit ja gitta 13-14 jagi rádjái, muhto ahte Sámis eai leat girjjit buot daid ahkásaččaid.

    – Min oainnu mielde lea hui dehálaš sámegielat mánáide oažžut dan vásáhusa, girjjit han ovddidit sámegiela ja go mánát gullet iežaset gillii girjji, dain leat máŋggalágan vásáhusa.

    Ihttá bargobádjái lohká vuordit ahte dat geat galget doppe hállat doppe buktet árvalusaid muhto maid ahte sii ovttas galggašit gávnnahit juoidá.

    – Dá lea álgu sámi mánáid girjjiide, ja dás rájes de álget várra dahpahuvvot áššit, sávvamis.

    Inga Ravna Eira
    Foto: Iŋgá Káre Márjá I. Utsi / NRK
  • Kártadoaimmahat dohkkeha Oslove – mieđihit iežaset ádden ášši boastut

    Kártadoaimmahat lea dál dattetge dohkkehan Oslove nama almmolaš máttasámegiel namman Norgga oaivegávpogii.

    – Mii dat leimmet boastut ádden. Gielda lei ožžon formálalaš rávvaga sámi báikenammanevvohagas maid lága mielde galget dahkat, lohká Kártadoaimmahaga ossodatjođiheaddji Helge Dønvold.

    Kártadoaimmahat šálloša go álggos dieđihedje gildii ahte namma ii dohkkehuvvo.

    Dál álgá Oslo gielda čalmmustahttit gávpoga sámi nama.

    – Lean hui ilus go dát manai bures ja go Oslo sámi namma dál lea almmolaččat dohkkehuvvon, lohká Oslo gávpotráđi njunuš, Eirik Lae Solberg.

    Gávpoga sámi namain sii dáhttot čájehit ahte atnet árvvus sámi kultuvrra, ja čájehit ahte Oslo lea buohkaid oaivegávpot, maiddái buot sámiid oaivegávpot, deattuha son.

    Oslo gieldda neahttasiiddus geavahišgohtet Oslove earret eará gávpoga logos, buohtalagaid gávpoga dárogiel namain.

    Ihtet maiddái áiggi mielde Oslove-geaidnošilttat. Gielda áigu muđuid vel árvvoštallat man láhkai buoremusat čalmmustahttet gieldda sámi nama.

    Oslove lea gávpoga namma máttasámegillii, ja dál juo geavahit sihke searvvit ja ásahusat dán sámi nama Oslos.

    Oslove-skilt på Samisk hus i Oslo.
    Foto: Mette Ballovara / NRK
  • Fálli nåvkå varresvuohtakontrållåv

    Dån guhti årru Hábmera suohkanin ja la 40 ja 79 jage gaskan oattjo dal varresvuohtakontrållåv tjadádit masta i dárbaha majdik mákset.

    Vuoratjismáno 29. biejve álggá Saminor3-guoradallam Hábmera suohkanin, ja vihpá gitta ájgen moarmesmáno 14. bæjvváj.

    Guoradallama åvddåla gåhttju Hábmera suohkan ja Saminor3 álmmuktjåhkanibmáj, mij tjadáduvvá uddni vuoratjismáno 25. biejve sebrudakvieson Ájluovtan kl. 17.00 ja Hamsunguovdátjin kl. 20.00.

    Danna Hábmera suohkan galggá subtsastit manen Saminor3 la ájnas gájkajda suohkanin, ja guoradalle galggi subtsastit sisano birra viesátguoradallamin – manen Saminor3 guovte vahko duogen suohkanin sierra varresvuodastasjåvnåv rahpá.

    Vihttalåk suohkana li maŋen Saminor3:n.

    Bilde av faglig leder for Saminor 3-undersøkelsen, Ann Ragnhild Broderstad, foran Saminor-bussen.
    Foto: Solveig Norberg / NRK