Hopp til innhold

– Sihti suohkanav juohket

Madin Barggijbelludak ij la mierredam majdik de Aktisasjlistan la tjielgga vuojnno jut Divtasvuona suohkan bierri juogeduvvat.

Jan Ivar Jakobsen og Tysfjord-kart

Aktisasjlista juogosjådediddje Jan Ivar Jakobsen sihtá Divtasvuona suohkanav juohket.

Foto: Simon Piera Paulsen / NRK

Jan Ivar Jakobsen

Aktisasjlista juogosjådediddje Jan Ivar Jakobsen sihtá Divtasvuona suohkanav juohket.

Foto: Simon Piera Paulsen / NRK

– Mij lip riek dudálattja gå vuojnnep ieneplåhko Divtasvuona viesádijs sihti suohkanav juohket. Mij sávvap ådå struktuvrav gånnå allebielle tjanáduvvá suohkanij oarjjelin. Miján li juo uddni tjielgga tjadnusa Sálto-guovlluj.

Dav javllá Aktisasjlista juogosjådediddje, Jan Ivar Jakobsen. Aktisasjlissta la stuorámus opposisjåvnnålissta Divtasvuonan.


NRK Sáme vuojnnoguoradallam majt Sentio dagáj NRK åvdås vuoset ieneplåhko Divtasvuona viesádijs sihti Divtasvuona suohkan galggá juogeduvvat ja goabbák bielle vuonan galggi aktiduvvat suohkanij nuorttalin (Ofuohtán) ja suohkanij oarjjelin (Sálton).

Viesáda sihke Gásluovtan ja Ájluovtan ma li suohkana guovdásjbájke, sihti suohkanav juohket boahtá åvddån vuojnnoguoradallamin. 68 prosenta álmmugis Ájluovtan ja 50 prosenta álmmugis Gásluovtan sihti suohkanav juohket. Unneplåhko sihtá vas bisodit udnásj suohkanrájájt.

– Muv mielas la åbbå buorre gå dal oadtjop soames tállajt dán gatjálvisá birra. Dat la ham vuostasj bále gå gatjálvisá duogen li soames tálla, javllá Jakobsen.

– Álmmugij buoremus tjoavdos

Aktisasjlissta belludagáj Oalges, Gåro, Risstalasj álmmukbelludak ja belludahtága li juo mierredam mij bierri Divtasvuona boahtte ájge suohkanstruktuvrra.

– Mijá mielas le dát buoremus tjoavdos álmmugij sihke praktihkalattjat ja ekonomija siváj diehti. Mijá mielas la juohkem buoremus álmmugij sihke gehtjadum sebrudagá tjalmij ja praktihkalattjat. Mij ham vuojnnep Divtasvuona suohkanin sjaddá gártjep ja gártjep ruhtadille, ja suohkanin la gássjelisvuohta dåjmadit suohkana dievnastusájt. Mån jáhkáv divna viesádijda Divtasvuonan sjaddá buorep jus suohkan juogeduvvá, javllá Jakobsen.

Jera nanna tjåhkkåhi

Nuppen bielen le Divtasvuona Barggijbelludak.

Sij li Divtasvuona stuorámus posisjåvnnåbelludak ja aktan TPL (Divtasvuona doarespolitihkalasj lissta) siján la stivrrimfábmo suohkanin ja siján la aj suohkanoajvve.

Valla madin borgárlijbielle politihkkárijs li gergas suohkanav juogátjit, de ælla sosialdemokráhta gærggusa dav sæmmi dagátjit.

Emma Kristensen

Divtasvuona Barggijbelludagá sadjásasj jådediddje Emma Kristensen sihtá vuorddet vájkkudusguoradallamav åvdås sån mierret ietjas vuojnov gatjálvissaj jus Divtasvuona suohkanav juohket.

Foto: Simon Piera Paulsen / NRK

– Divtasvuona Barggijbelludak ij la mierredam majdik juohkemgatjálvissaj.

Dav javllá Divtasvuona Barggijbelludagá sadjásasj jådediddje ja belludagá doajmme juogosjådediddje, Emma Kristensen.

Sån tjielggi Divtasvuodna la sæbrram prosjæktaj Ofuohtá guovlloráden ja dan baktu galggi sij gehtjadit moattelágásj alternatijvajt.

– Mij ep la gudik láhkáj majdik mierredam gatjálvissaj jus suohkanav juohket. Mijá mielas la ilá árrat dálla majdik dan birra javllat, javllá Kristensen.

Barggijbelludak vuorddá vájkkudusguoradallamav mij ássjev buorebut galggá tjielggit.

– Dálla lip mij prosessav tjadádime ja gehtjadip vájkkudusguoradallamav mij lulu buoremus Divtasvuona viesádijda.

Divtasvuona suohkanstivrra giehtadallá suohkanådåstusáv basádismáno 11. biejve.

Gatjálvis majt suohkanstivrra galggá giehtadallat le gatjálvis jus barggo Ofuohtá guovlloráde baktu galggá joarkket ja makkir ájggemierev suohkan galggá tjuovvot.

Korte nyheter

  • Seminára sámi mánáidgirjjálašvuođa birra: – Dá lea álgu sámi mánáid girjjiide

    Sámedikki girjerájus, Juoigiid searvi ja Norgga mánáidgirjeinstituhtta lágidedje odne rabas seminára sámi mánáid girjjálašvuođa birra Oslos.

    Girječálli Inga Ravna Eira, sámi girječálliid searvvis, lei okta dain gii čuovui seminára.

    – Dát mearkkaša hui olu sámi girjjálašvuhtii ja sámi girječálliide, danin go mii leat guhká váillahan girjjiid mánáide erenomážit ja maiddai nuoraide.

    Su mielas lea buorre go dákkár seminára dollo, ja muitala ahte sis lea ihttin gis bargobádji mas galget digaštallat mo galget bargat sámi mánáid girjjálašvuođain ovddasguvlui.

    Son čilge ahte Sámis eai leat doarvái mánáidgirječállit, ja jus galget eambbo mánáidgirjjit de adnojit eambbo girječállit maiddái mánáid ja nuoraide.

    – Jus mis galgá boahtteáiggis gávdnot sámegiella, de fertet mii álgit mánáiguin ja mánáide. Erenomážit dál galggašii dahkkot hui stuorra bargu oažžut olu sámegiel mánáidgirjji.

    Son dadjá ahte mánát galggašedje álgit beassat gullat girjjiid dalán go riegádit ja gitta 13-14 jagi rádjái, muhto ahte Sámis eai leat girjjit buot daid ahkásaččaid.

    – Min oainnu mielde lea hui dehálaš sámegielat mánáide oažžut dan vásáhusa, girjjit han ovddidit sámegiela ja go mánát gullet iežaset gillii girjji, dain leat máŋggalágan vásáhusa.

    Ihttá bargobádjái lohká vuordit ahte dat geat galget doppe hállat doppe buktet árvalusaid muhto maid ahte sii ovttas galggašit gávnnahit juoidá.

    – Dá lea álgu sámi mánáid girjjiide, ja dás rájes de álget várra dahpahuvvot áššit, sávvamis.

    Inga Ravna Eira
    Foto: Iŋgá Káre Márjá I. Utsi / NRK
  • Kártadoaimmahat dohkkeha Oslove – mieđihit iežaset ádden ášši boastut

    Kártadoaimmahat lea dál dattetge dohkkehan Oslove nama almmolaš máttasámegiel namman Norgga oaivegávpogii.

    – Mii dat leimmet boastut ádden. Gielda lei ožžon formálalaš rávvaga sámi báikenammanevvohagas maid lága mielde galget dahkat, lohká Kártadoaimmahaga ossodatjođiheaddji Helge Dønvold.

    Kártadoaimmahat šálloša go álggos dieđihedje gildii ahte namma ii dohkkehuvvo.

    Dál álgá Oslo gielda čalmmustahttit gávpoga sámi nama.

    – Lean hui ilus go dát manai bures ja go Oslo sámi namma dál lea almmolaččat dohkkehuvvon, lohká Oslo gávpotráđi njunuš, Eirik Lae Solberg.

    Gávpoga sámi namain sii dáhttot čájehit ahte atnet árvvus sámi kultuvrra, ja čájehit ahte Oslo lea buohkaid oaivegávpot, maiddái buot sámiid oaivegávpot, deattuha son.

    Oslo gieldda neahttasiiddus geavahišgohtet Oslove earret eará gávpoga logos, buohtalagaid gávpoga dárogiel namain.

    Ihtet maiddái áiggi mielde Oslove-geaidnošilttat. Gielda áigu muđuid vel árvvoštallat man láhkai buoremusat čalmmustahttet gieldda sámi nama.

    Oslove lea gávpoga namma máttasámegillii, ja dál juo geavahit sihke searvvit ja ásahusat dán sámi nama Oslos.

    Oslove-skilt på Samisk hus i Oslo.
    Foto: Mette Ballovara / NRK
  • Fálli nåvkå varresvuohtakontrållåv

    Dån guhti årru Hábmera suohkanin ja la 40 ja 79 jage gaskan oattjo dal varresvuohtakontrållåv tjadádit masta i dárbaha majdik mákset.

    Vuoratjismáno 29. biejve álggá Saminor3-guoradallam Hábmera suohkanin, ja vihpá gitta ájgen moarmesmáno 14. bæjvváj.

    Guoradallama åvddåla gåhttju Hábmera suohkan ja Saminor3 álmmuktjåhkanibmáj, mij tjadáduvvá uddni vuoratjismáno 25. biejve sebrudakvieson Ájluovtan kl. 17.00 ja Hamsunguovdátjin kl. 20.00.

    Danna Hábmera suohkan galggá subtsastit manen Saminor3 la ájnas gájkajda suohkanin, ja guoradalle galggi subtsastit sisano birra viesátguoradallamin – manen Saminor3 guovte vahko duogen suohkanin sierra varresvuodastasjåvnåv rahpá.

    Vihttalåk suohkana li maŋen Saminor3:n.

    Bilde av faglig leder for Saminor 3-undersøkelsen, Ann Ragnhild Broderstad, foran Saminor-bussen.
    Foto: Solveig Norberg / NRK